Praneškite apie pažeidimą

Čia Jūs galite pateikti informaciją apie rengiamus, daromus ar padarytus teisės pažeidimus BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją apie pažeidimą turi teisę pateikti bet kuris asmuo, kurį su Įstaiga sieja ar siejo darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).

Jūsų informacija bus išnagrinėta ir priimti su tyrimo atlikimu susiję sprendimai. Jūsų suteiktos informacijos konfidencialumas užtikrinamas BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašu.

Užpildykite prikabintą nustatytos formos pranešimą apie pažeidimą arba apie pažeidimą praneškite laisvos formos pranešimu, kuriame turi būti nurodyta:

•    kas, kada, kokiu būdu ir kokį pažeidimą padarė, daro ar rengiasi padaryti ir pan.;

•    sužinojimo apie pažeidimą data ir aplinkybės;

•    vardas, pavardė, asmens kodas, darbovietė kiti kontaktiniai duomenys;

•    jei įmanoma, pateikite bet kokius turimus dokumentus, duomenis ar informaciją, atskleidžiančią galimo pažeidimo požymius.

Pranešimo apie pažeidimą forma

Pasirašytą pranešimą apie pažeidimą pateikite elektroniniu paštu adresu pranesk@kudikeliai.lt

BĮ Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namai administruoja vidinį apie pažeidimus teikimo kanalą, nagrinėja juo gautą informaciją apie pažeidimus, užtikrina asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimus, konfidencialumą.

Susipažinkite su teisės aktais, reglamentuojančiais pranešėjų apsaugą ir vidinio apie pažeidimus teikimo kanalo sukūrimą:

•    Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas

•    Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“

  • TVARKOS APRAŠAS
  • Dažniausiai užduodami klausimai

BĮ KLAIPĖDOS SUTRIKUSIO VYSTYMOSI KŪDIKIŲ NAMŲ VIDINIŲ INFORMACIJOS APIE PAŽEIDIMUS TEIKIMO KANALŲ ĮDIEGIMO IR JŲ FUNKCIONAVIMO UŽTIKRINIMO TVARKOS APRAŠAS

Kas gali tapti pranešėju?

Pranešėjų apsaugos įstatymo 2 straipsnis numato, kad pranešėjas yra asmuo, kuris pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria jį sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.), ir kurį kompetentinga institucija (Lietuvos Respublikos prokuratūra) pripažįsta pranešėju.

Dėl ko gali kreiptis pranešėjas?

Pranešėjų apsaugos įstatymas nustato, kad pažeidimas yra įstaigoje galbūt rengiama, daroma ar padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, tarnybinis nusižengimas ar darbo pareigų pažeidimas, taip pat šiurkštus privalomų profesinės etikos normų pažeidimas ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantis arba jį pažeidžiantis teisės pažeidimas, apie kuriuos pranešėjas sužino iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo santykių arba sutartinių santykių su šia įstaiga.

Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:

1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;

2) pavojaus aplinkai;

3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;

4) neteisėtos veiklos finansavimo;

5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;

6) neteisėtu būdu įgyto turto;

7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarinių mastą;

8) kitų pažeidimų.

Kokiu  būdu galima pateikti informaciją apie galbūt padarytą pažeidimą?

Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:

1) įstaigoje, kurioje dirba, per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;

2) kompetentingai institucijai (Lietuvos Respublikos prokuratūrai, toliau – prokuratūrai) tiesiogiai;

3) viešai.

Kai asmeniui tampa žinomi galbūt daromos ar padarytos nusikalstamos veikos požymiai pranešimas pateikiamas tiesiogiai prokuratūrai.

Taip pat asmuo dėl pažeidimo turi kreiptis tiesiogiai į prokuratūrą,  kai yra bent viena iš šių aplinkybių:

1) pažeidimas turi esminę reikšmę viešajam interesui;

2) būtina kuo skubiau užkirsti kelią pažeidimui ar jį nutraukti, nes gali atsirasti didelė žala;

3) vadovaujantys, su įstaiga darbo arba tarnybos ar sutartiniais santykiais siejami asmenys patys galbūt daro ar yra padarę pažeidimus;

4) informacija apie pažeidimą buvo pateikta per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą, tačiau atsakymas nebuvo gautas arba nebuvo imtasi veiksmų reaguojant į pateiktą informaciją, arba priemonės, kurių buvo imtasi, buvo neveiksmingos;

5) yra pagrindas manyti, kad, pateikus informaciją apie pažeidimą vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, pranešėjo anonimiškumas ar asmens konfidencialumas gali būti neužtikrintas arba bus siekiama pažeidimą, apie kurį pranešta, nuslėpti;

6) įstaigoje nėra veikiančio vidinio informacijos apie pažeidimus teikimo kanalo;

7) asmuo negali pasinaudoti vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, nes jo su įstaiga nebesieja darbo, tarnybos ar kiti teisiniai santykiai.

Kokia forma galima pateikti informaciją?

Informacija apie pažeidimus pateikiama raštu.

Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, turi užpildyti patvirtintos formos pranešimą.

Ar galima pateikti informaciją Klaipėdos sutrikusio vystymosi kūdikių namams laisva forma? Kokia informacija turi būti nurodyta pranešime?

Jeigu asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą, nori pateikti  laisvos formos pranešimą, o ne užpildyti nustatytą forma, tokiame pranešime jis privalo nurodyti, kad pranešimas  teikiamas vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu.

Pranešime turi būti nurodomos konkrečios faktinės pažeidimo aplinkybės, asmuo, kuris rengiasi, dalyvauja ar dalyvavo darant pažeidimą, informacija, ar apie šį pažeidimą asmuo jau pranešė, jeigu pranešė, kam buvo pranešta, ar buvo gautas atsakymas, pareiškimą teikiančio asmens vardas, pavardė, gyvenamoji (korespondencijos gavimo) vieta ar elektroninio pašto adresas ir kiti duomenys ryšiui palaikyti, jei įmanoma, prie pranešimo pridedami rašytiniai ar kitokie turimi duomenys apie pažeidimą.

Ar galima tapti pranešėju neatskleidžiant savo tapatybės?

Ne. Pranešime asmuo turi nurodyti savo vardą, pavardę, kontaktinius duomenis.

Ar visais atvejais bus pradėtas pranešimo tyrimas?

Ne. Netiriami pranešimai ir apie tai pranešama pranešimą pateikusiam asmeniui, jeigu:

1) informacija apie pažeidimą grindžiama akivaizdžiai tikrovės neatitinkančia informacija;

2) pateikta informacija apie pažeidimą jau yra išnagrinėta arba nagrinėjama;

Ar pranešėjui bus pranešta apie pranešimo tyrimą, jo rezultatus ir, ar pranešėjas galės apskųsti priimtą sprendimą?

Taip. Pasibaigus pranešėjo pateiktos informacijos apie pažeidimą tyrimui ir priėmus su tuo susijusius sprendimus apie pranešimo nagrinėjimo rezultatus, apie tai bus praneša pranešėjui. Taip pat nurodoma priimto sprendimo apskundimo tvarka.

Kaip bus užtikrinamas pranešėjo konfidencialumas?

Pranešėjo duomenys, leidžiantys nustatyti jo tapatybę, gali būti pateikti tik tam asmeniui arba institucijai, kurie nagrinėja informaciją apie pažeidimą. Informacija apie pranešėjus tyrime nedalyvaujantiems asmenims neteikiama.

Kada bus užtikrinamas pranešėjo anonimiškumas/konfidencialumas?

Gavus pranešimą, kuris atitinka Pranešėjų apsaugos įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, nuo pranešimo gavimo momento užtikrinamas jį pateikusio asmens konfidencialumas.

Ar visais atvejais bus užtikrinamas konfidencialumas?

Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
•   to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
•   asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.

Ar institucija, įstaiga, apie kurią pranešėjas pranešė, bus informuota (ir kada) apie tokį faktą?

Institucija ar įstaiga apie faktą, kad pranešėjas pateikė informaciją, informuojama nebus. Tyrimo atlikimo metu, siekiant objektyviai įvertinti informaciją, galimai institucijos ar įstaigos bus prašoma pateikti dokumentus ar kitokio pobūdžio informaciją. Tačiau visais atvejais, kaip numatyta Pranešėjų apsaugos įstatyme,  kiekviena įstaiga ir asmuo, kuris gauna ar nagrinėja informaciją apie pažeidimą, privalo užtikrinti asmens, pateikusio informaciją apie pažeidimą, konfidencialumą.

Ar pranešėjas atsako už jo pateiktos informacijos teisingumą?

Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.

 Ką daryti, jei pateikus pranešimą pranešėjas patirs jo nurodyto asmens poveikį?

Tokiu atveju pranešėjas turėtų kreiptis į prokuratūrą ir apie tai pranešti.